LongLife - taip, bet ne visiems

Didėja techninės priežiūros tinklų prieinamumas, automobiliai tampa vis modernesni, tačiau problema išlieka ta pati - ar vadinamieji „LongLife“ ciklai tarp alyvos keitimų yra rekomenduojami, galimi ar net kenksmingi varikliui? Bendrovė „TotalEnergies“ siūlo, kaip dažnai keisti alyvą, kad varikliai tarnautų kuo ilgiau.

LongLife ciklas tarp alyvos keitimų - beveik kiekvienas vairuotojas yra susidūręs su šiuo terminu. Jis reiškia ilgesnius techninės priežiūros intervalus, kuriuos rekomenduoja dauguma automobilių gamintojų. Ši politika grindžiama aplinkosauginiais ir ekonominiais sumetimais. Tai naudinga mūsų planetai, nes rečiau atliekant techninę priežiūrą reikia mažiau alyvos. Tai naudinga ir mūsų piniginei, nes retesnis techninis aptarnavimas reiškia mažesnes techninio aptarnavimo išlaidas per metus.

Deja, dėl to gali nukentėti varikliai, tiksliau, jų tarnavimo laikas. Galite paklausti: kaip taip gali būti, juk dabar jau galima įsigyti tokiam aptarnavimui tinkamų alyvų? Taip, tačiau „LongLife“ režimas paprastai neskiria naudojimo specifikos. Brangesniuose automobiliuose alyvos keitimo intervalą gali pagreitinti borto kompiuteris, kuris prietaisų skydelyje parodys atitinkamą pranešimą. Pigesniuose automobiliuose - tokios parinkties meniu nėra. Esant tokiai situacijai, vairuotojai automobilį naudoja pagal jo nurodymus, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip važiuoja. Jie laikosi, pavyzdžiui, kas 30 000 km nustatyto tepalų keitimo intervalo, daug negalvodami apie variklio darbo sąlygas.

Automatinis režimo „LongLife“ pasirinkimas nustatant techninės priežiūros grafiką paprastai grindžiamas statistiniais duomenimis. Pavyzdinis vairuotojas važiuoja pagal taisykles, mišriu ciklu su nedidele transporto priemonės apkrova. Ir iš tiesų - laikantis šių prielaidų, „LongLife“ režimo gali visiškai pakakti. Be to, galima įsivaizduoti eksploatavimo sąlygas, kuriomis aptarnavimo intervalą būtų galima dar labiau pailginti. Kasdienis važiavimas lygiu priemiesčio keliu daugiau kaip 20 km, be šviesoforų sankryžose, esant nedideliam eismui, važiuojant 80-90 km/val. greičiu. Be to, vidutinio klimato sąlygos, 15-20 laipsnių Celsijaus temperatūra ir be lietaus. Tai yra, eksploatavimo sąlygos, atitinkančios mažiausią variklio apkrovą ir mažiausią jo degimą.

Problema ta, kad taip keliauja labai nedaug vairuotojų. Dėl šios priežasties alyvos keitimo intervalai turėtų būti nustatomi individualiai. Žinoma, intervalų negalima pratęsti neribotai, tačiau trumpesnis intervalas, neatsižvelgiant į gamyklos rekomendacijas, bus pateisinamas.

Automobiliuose, kuriuose įrengta plati savidiagnostikos sistema, kartais pasitaiko, kad borto kompiuteris parodo pranešimą, nurodantį keisti alyvą anksčiau laiko. Paprastai taip nutinka ne dėl to, kad alyvos užterštumo laipsnis diagnozuojamas matuojant elektrinę varžą. O kuo didesnis degimas ir sudėtingesnės eksploatavimo sąlygos, tuo didesnis alyvos užterštumas ir oksidacija. Transporto priemonėse įrengtos sistemos, kuriose kompiuteris analizuoja transporto priemonės naudojimo būdą (variklio apsukas, akceleratoriaus pedalo spaudimą, stabdymo ir greitėjimo ciklus, temperatūrą ir t. t.) ir pagal tai apskaičiuoja apytikslį laiką iki kito alyvos keitimo. Taigi jis daro būtent tai, ką turėtų daryti automobilio vairuotojas, neturintis tokios įrangos. Ji atsižvelgia į vairavimo stilių ir automobilio eksploatavimo sąlygas. Jei viskas vyksta sklandžiai - „LongLife“ ciklas greičiausiai nepadarys jokios žalos. Kai automobilis yra apkrautas - intervalą reikėtų sutrumpinti.

Važiavimas mieste

Trumpas važiavimas automobiliu, dažnas intensyvus greitėjimas, važiavimas nepakankamai įkaitusiu varikliu - tai pagrindiniai veiksniai, kurie neabejotinai suponuoja greitesnį nei įprastai alyvos keitimą. Ilgalaikis važinėjimas šaltu varikliu alyvai kenkia lygiai taip pat, kaip ir važinėjimas esant aukštesnei jos temperatūrai. Šioje situacijoje reikia atsižvelgti ir į kitus pavojus. Didesnė alyvos užteršimo degalais rizika, tepimo sistemoje besikaupianti drėgmė, pasikartojančios ir pertraukiamos kietųjų dalelių filtro valymo procedūros - visi šie veiksniai skatina trumpinti alyvos keitimo intervalus. Be to, dažnai paleidžiant ir greitinant padidėja degimas, o tai reiškia didesnį alyvos užterštumą.

Važiavimas greitkeliu

Reklamose vadinamasis greitkelių nuvažiuotas atstumas nurodomas kaip privalumas. Deja, varikliui jis naudingas tik tuo atveju, jei vairuotojas laikosi taisyklių ir neperkrauna automobilio. Tuo tarpu per greitas važiavimas, karštas oras, priekaba ar keleivių komplektas gali smarkiai pakeisti tokio važiavimo sąlygas. Jei važiuojant dideliu greičiu variklis sudegina gerokai daugiau degalų nei įprastai važiuojant užmiestyje, tai reiškia didesnę taršą. Važiuojant su didele varomojo agregato apkrova, pakyla alyvos temperatūra, o tai pagreitina jos oksidaciją - senėjimą. Neabejotinai - reguliariai važiuojant greitkeliu reikia trumpesnių alyvos intervalų.

Variklio nusidėvėjimas

Su amžiumi ir rida variklis praranda savo našumą, todėl reikia dažniau keisti alyvą. Viena iš priežasčių - dėl degalų tiekimo ir įsiurbimo sistemos nusidėvėjimo alyva gali būti užteršta degalais, suodžiais ar drėgme. Senesni varikliai, kurių rida didelė, „neišlaiko“ suspaudimo, todėl pablogėja degimo procesas ir į karterį gali patekti daugiau išmetamųjų dujų. Dėl to smarkiai sutrumpėja alyvos tarnavimo laikas. Kartais šis pagreitintas keitimas netgi būtinas. Alyva yra labiau užteršta ir gali būti praskiesta degalais, atsiradusiais dėl ydingo degimo proceso.

Užsikimšęs DPF filtras

Kai DPF filtras jau yra smarkiai užsikimšęs pelenais, sumažėja jo našumas. Suodžių kiekis, kurį jis gali priimti ir sudeginti, yra labai svarbus. Dažniau tenka priverstinai „regeneruoti“ DPF filtrą, o tai gali reikšti didesnį degalų kiekį alyvoje. Drastiškais atvejais alyvos lygis pakyla virš didžiausio lygio, nurodyto ant matuoklio. Tai reiškia, kad blogėja alyvos tepimo savybės ir alyvą reikia dažniau keisti.

Maža metinė rida

Mažai važinėjantys žmonės taip pat turėtų rinktis trumpesnius alyvos keitimo intervalus. Tepalai taip pat susidėvi jau vien dėl laiko tėkmės. Jei žmogus per metus nuvažiuoja, pavyzdžiui, 3 000 km, jis turėtų keisti alyvą kartą per metus, nors, žinoma, neprivalo griežtai laikytis kalendoriaus. Kelių mėnesių skirtumas tarp alyvos keitimų šiuo konkrečiu atveju yra gana saugus varikliui.

Tuning

Kadangi vis daugiau automobilių gamykloje yra aprūpinami turbokompresoriais, elektroninis tiuningas tampa vis populiaresnis. Galima sakyti, kad šiandien jis tampa prieinamas ranka. Jums net nereikia lankytis dirbtuvėse - variklio valdymo programinę įrangą keičiančius modulius galima užsisakyti net internetu, o jų prijungimas prie automobilio kompiuterio paprastai būna trivialus.

Kiekvienas variklio parametrų, ypač galios, pakeitimas keičia veikimo principus. Didesnė galia reiškia didesnę šiluminę apkrovą varikliui ir alyvai, t. y. jos oksidaciją. Be to, nekokybiškas derinimas dažnai reiškia, kad greitėjant duodamas degalų perteklius. Tai argumentai, kodėl reikia trumpinti alyvos keitimo intervalą.

Juoda spalva mažai ką pasako

Daugelis vairuotojų bando spręsti apie alyvos būklę pagal jos išvaizdą. Juoda spalva rodo nusidėvėjimą, gintarinė spalva rodo, kad ji vis dar puikios būklės. Deja, toks požiūris yra klaidingas.

Alyva gali susidėvėti dviem būdais - cheminiu (praranda savybes) ir fiziniu (pvz., yra užteršta). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios alyvos sukurtos taip, kad sugertų kuo daugiau teršalų ir neleistų šiems nusėsti variklyje.

Puikus to pavyzdys - „TotalEnergies“ alyvos, pasižyminčios stipriomis suodžių išsklaidymo savybėmis. Tiesą sakant, jos jau po kelių dešimčių kilometrų gali tapti juodos spalvos, nes išplauna ir suriša suodžius, neprarasdamos tepimo savybių. Žinoma, jos negali kaupti šių suodžių neribotą laiką, tačiau jų spalvos pokytis dar nieko nereiškia.

„TotalEnergies“ asortimente alyvos, sukurtos naudojant ART (Age Resistance Technology) technologiją, pasižymi geriausiomis absorbcinėmis savybėmis. Tai pažangi, itin moderni sudėtis, suteikianti variklinei alyvai puikių antioksidacinių ir dilimą stabdančių savybių. Per visą savo tarnavimo laiką šios alyvos sugeba veiksmingai absorbuoti teršalus ir apsaugoti variklį nuo jų nusėdimo.

Švarumas taip pat gali suklaidinti

Alyva gali susidėvėti chemiškai, neprarasdama gražios, originalios spalvos. Pavyzdžiui - automobiliuose, varomuose suskystintomis naftos dujomis, alyva labai ilgai išlieka skaidri, nes suskystintos naftos dujos dega labai švariai. Tačiau tokioje alyvoje atsiranda plika akimi nematomų cheminių priemaišų, kurios pablogina tepimo savybes.

Ši priemaiša, žinoma, yra siera, kuria užterštos suskystintos naftos dujos. Ši siera degimo proceso metu gamina rūgštinius junginius, kurie prasiskverbia į alyvą ir ją parūgština. Alyva turi tam tikrą gebėjimą neutralizuoti šiuos junginius, tačiau suskystintų naftos dujų automobilių savininkams patariame labai griežtai laikytis alyvos keitimo intervalų arba net sumažinti juos perpus.

Tai ne tik tepimas

Daugelis vairuotojų alyvos nusidėvėjimą sieja tik su tepimo savybių pablogėjimu. Tačiau šiuolaikinės alyvos atlieka ir kitas užduotis. Cheminis skilimas reiškia, kad jos nebegali jų atlikti.

Tarp svarbiausių „papildomų“ alyvos funkcijų, kurios išnyksta dėl cheminio nusidėvėjimo, yra šios:

- variklio apsauga nuo degimo smūgių
- paskirstymo grandinių apsauga nuo grandžių nusidėvėjimo ir pailgėjimo
- alyvoje veikiančių paskirstymo diržų išsaugojimas.

Kaip dažnai reikėtų keisti alyvą?

Jei konkrečios eksploatavimo sąlygos skiriasi nuo medžiagos pradžioje minėtų idealių sąlygų, alyvos keitimo intervalą tikslinga sutrumpinti bent 1/3 rekomenduojamos ridos. Anksčiau buvo priimta, kad alyvą dyzeliniuose modeliuose reikia keisti dažniau nei benzininiuose, tačiau dabar dėl konstrukcinių priežasčių benzininiams varikliams keliami ne mažesni reikalavimai.